LTEN
Versija neįgaliesiems

Lankytinos vietos

 

LANKYTINŲ VIETŲ IR OBJEKTŲ SĄRAŠAS

  

ŽEMAIČIŲ NAUMIESČIO SENIŪNIJA

 

1. Medinė Šv. Vincento Ferero trikampio plano bažnyčia  Degučių kaime. Respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Pastatyta 1757 m. Tai vienintelė trikampė bažnyčia Lietuvoje, spėjama, kad ir pasaulyje. Bažnyčios pagrindą sudaro lygiakraštis trikampis, kurio kraštinių ilgis – 18m . Prie abiejų šoninių sienų pristatytos zakristijos, o prie trečiosios prieangis. Trikampis piramidinis stogas turi viršūnėje aštuoniakampį bokštelį su dideliu geležiniu kryžiumi. Visi trys bažnyčios altoriai mediniai.   

2. IX - XI amžiaus  Juodžių piliakalnis. Piliakalnis dar vadinamas Šeputaičių piliakalniu. Įrašytas į LR nekilnojamųjų  kultūros vertybių registrą.

3. I- tūkstantmečio pr. Vanagių piliakalnis.

4. Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia Žemaičių Naumiestyje. Liaudies architektūros formų medinė bažnyčia pastatyta 1782 m. turi neogotikos bruožų. Ją pastatė Mykolas Rionikeris. 1790 m. bažnyčia pašventinta, padovanotas valakas žemės. Dabartinis bažnyčios pastatas medinis, kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje. Yra senų paveikslų, vargonai, 5 dailūs altoriai, sakykla. Bažnyčioje išlikę  du XIX a. geležiniai ornamentuoti kryžiai.

5. Evangelikų liuteronų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje. XVIII a. pirmoje pusėje prasidėjo parapijos užuomazga. Amžiaus pabaigoje pamaldas pradėta laikyti vokiečių kalba. Evangelikai turėjo nuosavus namus, kurie sudegė. 1825 m. maldos namai vėl sudegė. 1842 m. nauja mūrinė bažnyčia pašventinta (statyba truko 17 metų). 1848 m. bažnyčia įsigijo varpą.

6. Evangelikų liuteronų klebonija, susijusi su lietuviška spauda.

7. Vanagių vandens malūnas. Malūnas yra prie Vanagio upelio. 1909 m. malūną dvarininkė pardavė valstiečiui J. Paičiui 3 dešimtines žemės. 1941 m. sovietinė valdžia nacionalizavo kaip fabriką. Paičiaus šeima ištremta į Sibirą. Malūną perėmė „Naujojo kelio“ kolūkis, vėliau Žemaičių Naumiesčio tarybinis ūkis. Atkūrus nepriklausomybę pastatai grąžinti J. Paičiaus šeimai. Malūnas parduotas E. Majui. 

8. Pirmosios žydų kapinės Žemaičių Naumiestyje.

9. Antrosios  žydų kapinės  Kulėšų kaime.

10. Žydų genocido aukų kapinės Šiaudvyčių kaime.

11. Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejus. 1952 m. Žemaičių Naumiesčio vidurinės mokyklos kraštotyrininkų būrelis pradėjo kaupti medžiagą kraštotyros muziejui. 1961 m. Žemaičių Naumiesčio vidurinės mokyklos kraštotyros kampelis pripažintas visuomeniniu muziejumi. Vėliau suteiktas liaudies muziejaus vardas. 1977 m. muziejus įrengtas buvusios mokyklos patalpose. Suteiktas Mykolo Junčo-Kučinsko vardas (vadinosi iki 1990 m.). 1993 m. muziejus prijungtas prie Šilutės rajono kraštotyros muziejaus ir tapo jo filialu. Muziejuje yra apie 20 000 istorinių, etnografinių ir kt. daiktų. Muziejų įkūrė Benediktas Orentas. 2002 metais, įsteigus Vš. Į. Žemaičių krašto etnokultūros centrą, muziejus tapo šio centro dalimi.

12. D. Markvaldo paminklas Lietuvos savanoriams, žuvusiems už Nepriklausomybę.

 

 

GARDAMO SENIŪNIJA

 

1. Šv. Roko bažnyčia Gardame;

2. Šv. Mergelės Marijos grota Gardame;

3. Žakainių piliakalnis.

 

 




Informacija atnaujinta: 2021-05-06