Žemaitės kraičio skrynia pradėjo savo kelionę

Žemaitės kraičio skrynia pradėjo savo kelionę

Liaudies dainose minimos margosios skrynelės – tai baldai audiniams, išeiginiams drabužiams, į ritinius susuktai drobei laikyti. Pagal tradiciją motinos kraičio skrynią paveldėdavusi vyriausioji dukra. Skrynios, įvairiai ištapytos, buvo trobos puošmena. Rokiškio krašto muziejuje saugoma per 50 vnt. skrynių drabužiams ar audiniams laikyti. Patys archajiškiausi kraičiui laikyti skirti baldai – kraičkubiliai. Juos XVIII a. 2 p. – XIX a. pr. pakeitė skrynios ir „kuparai“. „Kuparas“nuo skrynios skiriasi tuo, kad jo antvožas yra išgaubtas, skrynios lygus. Skrynių ir „kuparų“ viduje būdavo įtaisomas prieskrynis, į kurį dėdavo dokumentus, maldaknyges, papuošalus, žiedus, įvairias mielas smulkmenas. Šiuos baldus sutvirtindavo geležiniais apkalais. Dažniausiai skrynias ir „kuparus“ dažydavo mėlyna, žalia ar ruda spalva. Šie baldai – dekoratyvinės tapybos pavyzdžiai. Aukštaičių skrynios ištapytos liaunomis žiedų šakelėmis, augančiomis iš vazonų. Gėlių viršūnėse būdavo ištapomi paukšteliai. Skrynias ir „kuparus“ puošdavo ir štampavimo technika. Bulvės ar buroko plokštumoje išpjaustydavo įvairias formas – langelius, trikampius, rutuliukus. Jas merkdavo į paruoštus dažus ir spausdavo ant paviršiaus. Ant kai kurių šių baldų matome išpaišytą pagaminimo datą: 1892, 1879.

Šilutės r. Žemaičių Naumiestyje moteriškės taip pat turėjo kraičio skrynias. Daugiausia buvo dažomos ruda spalva. Žalia spalva ar dar piešinukais papuošta, tai jau tokią buvo galima rasti, pasiturinčio valstiečio troboje. Ekspedicijos metu apsilankius Zita Jesadavičienė radome audimo stakles paruoštas audimui. Zita juokavo „ kai gera nuotaika tai ir noras padirbėti prie staklių. Audžiu nuo mažens, mama išmokė“

Kraičio skrynę papildė Teresės Butvydienės, Angelės Tverskienės gyv. Žemaičių Naumiestyje, Antaninos Venckienės gyv. Balandiškių km., Laimutės Čižienės, Kupreliškių km.