„Kupolė, kupolėlė“
Kupa arba Kupolė – tai pilnaties, didžiausio suvešėjimo, sužaliavimo metas – didžiausioji gyvybinių galių sankaupa, palankiausia naujos gyvybės pradėjimui. Iš čia kilęs ir didžiausią gyvybinę galią turinčių vasarovidžio nakties žolynų pavadinimas – kupolė. Žolynų puokštė – kupolė iškeliama ant aukštos karties, iš jų pinami vainikai, jos vartojamos gydymui. (Aleksandras Žarskus)
Tradicinis kupoliavimo renginys Vainute vyko ir šiais metais. Žemaičių kupoliavimo tradicijomis dalinosi ir Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė Adma Baltutienė. Anot jos, kupolės puokštėje žemaičiai įrišdavo ir dilgėlę - ji turėjo magišką reikšmę. Ne paslaptis, kad Joninių naktį, raganos ir velniai rinkdavosi ant aukščiausio vietovės kalno, piliakalnio. Kad jų sambūris neįvyktų, kupolę su dilgėlėmis puošdavo stulpus, neretai imituojančius medžio šakas, ar kartis, kur vykdavo ateities vedybų spėjimo burtai (mėtydavo vainikus netekėjusios merginos ant šakos ar karties, skaičiuodamos metus, kada ištekės).
